Romėnų literatūra (2)

Plautas: komizmo principai, santykis su graikų dramos medžiaga. Komedija "Dvyniai". Terencijus: humanizmo idėjos jo kūryboje. Literatūros kritikos užuomazgos komedijų prologuose. Komizmo savitumas. Komedija "Broliai". Klasikinio laikotarpio literatūros charakteristika, stilistinių krypčių (azianizmo ir atikizmo sankirta). Ciceronas – teorinės ir praktinės romėnų retorikos kūrėjas. Iškalbos savitumas ("Kalbos prieš Katiliną", remtis I-ąja kalba). Cezario istoriografiniai darbai ir jų stilius: vaizdavimo objektyvumo problema, komentarų žanro specifika (remtis "Galų karo užrašais"). Saliustijaus istoriografiniai kūriniai: jų stilistika ir kalbos ypatumai (remtis "Katilinos sąmokslu"). Lukrecijus – filosofinio didaktinio epo kūrėjas. Grožinės literatūros epo "Apie daiktų prigimtį" savybės (skaitytos ištraukos analizė). Neoterikų literatūrinė programa. Katulo poezijos tematika ir formos, metrikos ypatumai. Katulas – subjektyviosios lyrikos kūrėjas (remtis tekstu). Vergilijus. "Bukolikos": santykis su graikų bukoline tradicija, rinkinio kompozicija ir tematika. Didaktinė poema "Georgikos": filosofinė poemos idėja, tematika (remtis tekstais). Vergilijus. "Eneida" – nacionalinis romėnų epas. Santykis su graikų epine tradicija. Kompozicija ir poetikos bruožai (remtis skaitytomis giesmėmis). Horacijus. Satyrų savitumas (remtis tekstu). Aukso vidurio idėja lyrikoje. Pagrindinės odžių temos, struktūra ir metrika (remtis skaitytomis giesmėmis). Ovidijus. Pagrindiniai kūrybos etapai. Kūriniai meilės tema. Mitologinis epas "Metamorfozės". Tematika ir kompozicija, filosofinės idėjos (skaitytų metamorfozių aptarimas). Tremties poezija. Livijus. Protėvių dorybių akcentavimas istorijoje "Nuo miesto įkūrimo". Grožiniai veikalo bruožai (remtis tekstu). Seneka – filosofas ir dramaturgas. "Laiškai Liucilijui" – tematika, kompozicija, stiliaus bruožai (remtis skaitytais laiškais). Petronijus. "Satyrikonas": autorystės klausimas, veikalo struktūra, satyrinės nuostatos (remtis tekstu). Juvenalis. Satyrų objektas ir kritikos pobūdis. Socialinis satyrų aspektas (skaitytų satyrų aptarimas). Tacitas. Istorinių faktų traktavimo būdas. Grožiniai istorinių veikalų bruožai. Etnografinis traktatas "Germanija" (pakomentuoti aisčių paminėjimo epizodus). Marcialis – satyrinės epigramos kūrėjas.