Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Literatūra>Visuotinė literatūra>Antikinė literatūra (5)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Antikinė literatūra (5)

  
 
 
12345678910111213141516171819202122232425
Aprašymas

Plauto kūryba: komizmo principai, kūrybinis metodas, komedijų originalumas. Helenizmo kultūros ir literatūros ypatybės. Plauto komedijų ypatybės. Chorinės lyrikos ypatybės. Žymiausi poetai. Terencijaus komedijų ypatybės. Literatūros teorijos problemos Aristotelio Poetikoje bei Horacijaus Poezijos mene. Romėnų literatūros periodai. Menandro kūrinių ypatybės. Cezario gyvenimas ir kūryba. Filosofinė graikų proza ir žymiausi jos atstovai. Vergilijaus gyvenimo ir kūrybos apžvalga. Graikų romano specifika ir žymiausi kūriniai. Graikų literatūros periodai. Eneida –romėnų nacionalinis epas. Bukolikų bei Georgikų žanras, idėjos, struktūra, meninės ypatybės. Pagrindinės graikų iškalbos rūšys ir jų žymiausi atstovai. Romėnų istoriografija (ištakos, specifika, pagrindiniai atstovai ir jų kūrinių ypatybės). Sofoklis – norminės tragedijos kūrėjas. Romos "Sidabro amžiaus" kultūros ir literatūros apžvalga. Naujosios antikinės komedijos ypatybės. Ovidijaus kūrybinė biografija. Herodoto Istorijos tematika, idėjinės bei meninės ypatybės. Ovidijaus Metamorfozės: idėjos, kompozicija, stilius, novatoriškumas. Platonas – filosofinio dialogo kūrėjas. Antikinės civilizacijos ypatumai. Horacijaus lyrikos rinkinių ypatybės. Graikų prozos susiformavimas; pagrindinės jos rūšys ir žymiausi jų atstovai. Seneka - " Sidabro amžiaus" rašytojas. Didaktinio epo poetikos ypatumai. Senekos gyvenimo bei kūrybos apžvalga. Homero epų stilius, kompozicija. Romėnų romanas (palyginti Petronijaus Satyrikono bei Apulėjaus Aukso asilo ypatybes). Aristofano komedijų stilistinės ypatybės. Tacito istoriniai veikalai, jų idėjinės bei grožinės ypatybės. Žymiausi graikų monodinės lyrikos kūrėjai. Romėnų kultūros ir literatūros savitumas. Tukidido bei Ksenofonto kūryba, istoriografinio pasakojimo modeliai, meninės ypatybės. Romėnų literatūros periodizacija. Antikinės literatūros specifika ir reikšmė. Lukrecijaus epas Apie daiktų prigimtį (tradicija, tema, idėjos, meniškumas). Hesiodo kūryba. Romos "Aukso amžiaus" literatūros ir kultūros charakteristika. Graikų teatro susiformavimas ir raida. Petronijaus "Satyrikono" savitumas (palyginti su graikų romano tradicija). Senoji antikinė komedija: susiformavimas, stilistinės ir tematinės ypatybės. Katulo lyrikos ypatybės. Euripido kūrybos novatoriškumas. Cicerono biografija ir kūrybinis palikimas.

Ištrauka

Titas Makijus Palutas (250-184 m. pr. Kr.) – įžymiausias romėnų komediografas.. Liko 21 jo komedija. Būdingas labai greitas komedijos vystimasis. Draminius momentus perima iš naujos komedijos (atpažinimo scena). Visiškai atsisako naujos komedijos rimtumo ir psichologinio veikėjų vaizdavimo, pateikia įprastas figūras. Seniai vaizduojami ypač šlykščiai, o gudrus ir sumanus vergas – pagr. herojus. Savo herojus Plautas šaržuoja. Romos komedijai jis suteikia muzikalumo.
Kartais pasiskolinama viena siužeto linija, kartais nuosekliai sekama Menandro, Difilo, Filemono. Plauto pjesių stilistika vieninga: ir naudodamasis graikų pjese, ir pats sukurdamas vieną ar kitą sceną, komediografas vadovavosi tais pačiais principais.
Visų Plauto pjesių veiksmas vyksta Atėnuose ar kuriame nors kitame Graikijos mieste, veikėjų vardai graikiški. Plautas nemėgdžioja komedijos dvasios, jis sukuria savo komedijos modelį. Jo nedomina naujos komedijos humanizmas, nesirengia nei mokyti, nei auklėti žiūrovų, o pasisavina tik turinio vingius, painią intrigą, tradicines kaukes. Socialiniai ir politiniai klausimai jam taip pat nerūpi. Čia viešpatauja juokas.
Kad būtų smagiau Plautas išryškina tradicinių kaukių bruožus. Mėgsta juokinti hiperbolėmis.
Labai žodinga bei vaizdinga Plauto komedijų kalba. Be to mėgsta žaisti žodžiais, jų skambesiu, reikšmėmis. Plauto pjesėse siautėjanti juoko stichija buvo suprantama ir artima žiūrovams. Plautas visą gyvenimą bendravo su paprastais romėnais ir žinojo, kad jiems nėra aktualios ir įdomios naujojo komizmo problemos.
Klestėjo pagarba tėvams; žmonos buvo priklausomos nuo vyrų; vergai – šeimininkai.
Šie visi dalykai nudažo komedijas romėnišku koloritu, bet negalima teigti, kad jie Plauto komedijas daro romėniškomis.
Naujoji komedija buvo beveik atsisakiusi muzikos, bet Plautas to neperėmė.
Visus likimo siūlus dažnai savo rankose laiko gudrus vergas, komedijoje spiritus movens. Taip pat dinamiškiausias personažas. Plautas mėgsta "bėgančio vergo" scenas. Plauto vergai gudruoliai kiekvienoje komedijoje vadinami vis kitu vardu, bet jie nėra individualistai. Net išvaizda visų panaši.
Dar vienas romėniškas Plauto komedijų bruožas tas, kad dramaturgui visiškai nerūpi pjesės struktūra. Plauto pjesės vienos trumpos, kitos ilgos.
Nors Plauto komedija apsirengusi graikiškais drabužiais, jos dvasia – romėniška. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2011-05-04
DalykasVisuotinės literatūros konspektas
KategorijaLiteratūra >  Visuotinė literatūra
TipasKonspektai
Apimtis23 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0
Dydis58.56 KB
AutoriusVilma
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2008 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasR. Juchnevičienė
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
FakultetasFilologijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Antikine literatura (5) [speros.lt].doc
 

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Konspektai
  • 23 puslapiai 
  • Vilniaus Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • R. Juchnevičienė
  • 2008 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą