Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Literatūra>Visuotinė literatūra>Kurtuaziškumo diskursas François Villon "Le Lais"
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Kurtuaziškumo diskursas François Villon "Le Lais"

  
 
 
123456789101112
Aprašymas

Įžanga. "Le Lais": pavadinimo reikšmė. Autoriaus santykis su lyriniu "aš". Kūrinio tematika. Kūrinio motyvai. Kalbos stilius kūrinyje. Pagrindiniai kurtuaziškumo aspektai kūrinyje. Vietoje išvadų.

Ištrauka

Lai – nedidelės apimties viduramžių lyrinis kūrinys
Legs – testamentu užrašytas palikimas


Šie fonetiniai homonimai, kurių pirmąjį tiesiogiai sutinkame François Villon (1431-1465) "Le Lais" pavadinime, o antrąjį perskaitome tarp eilučių, tai pirmoji nuoroda į šio kūrinio ir apskritai autoriaus kūrybos stiliaus bei tematikos nevienareikšmiškumą ir sudėtingumą. Atrodo, kad visos mintys Villono kūryboje dėstomos keliais sluoksniais: tai ką perskaitome, ką suprantame tiesiogiai, kas išryškėja pamąsčius ar pasidomėjus spalvingu autoriaus gyvenimu ir kas, nebūtų nuostabu, taip ir teliko paties Villono galvoje.
Nors šiame darbe bus nagrinėjamas vienas svarbiausių Villono darbų, minėtasis "Le Lais", beveik visą Villono kūrybą, neretai sukeliančią nemažai klausimų ją skaitantiems, neblogai atspindi viena jo frazė iš Baladės Blua konkursui : "je ris en pleurs, et j‘attens sans espoir" – greičiausiai iš tiesų juokas per ašaras ir laukimas be vilties vienam iškiliausių vėlyvųjų viduramžių prancūzų lyrikų François Villon buvo nesvetimi. Tai liudija ne tik kūryba, kupina netikėtų priešpriešų, neįprastų ir iš pirmo žvilgsnio keistokų palyginimų, anaforų, žodžių žaismo, gyvas jo poezijos stilius, bet ir pakankamai spalvinga biografija. Prieš leidžiantis į Villon lyrikos pasaulį, kuriame riteriškai rafinuota ironija virsta satyra, tuo pat metu palikdama šiek tiek vietos tikram pasakotojo sielvartui, būtų pravartu trumpai žvilgtelėti į neilgą, bet vingiuotą poeto gyvenimo kelią, kadangi, nors autorius sugeba kūriniuose labai subtiliai atsiriboti nuo lyrinio pasakotojo, visgi tam tikrų dalykų žinojimas apie jo asmenybę gali padėti labiau suvokti jo kontraversišką lyriką.
Nors buvo žemos kilmės, Villon (g. apie 1431, m. apie 1465) iškeliavo mokytis į Paryžiaus universitetą, kurį baigęs gavo magistro laipsnį. Jis priklausė studentiškai bohemai, bet bendravo ir su nusikaltėliais, padugnių pasauliu, skurdžiais, elgetomis, ištvirkautojais, lengvo gyvenimo mėgėjais: įsipainiojęs į muštynes, grobimus ir kunigo nužudymą, jis ne kartą sėdėjo kalėjime. Po paskutinio įkalinimo buvo nuteistas myriop, tačiau išsigebėjo nuo budelio plieno tik todėl, kad mirties nuosprendis buvo pakeistas tremtimi iš Paryžiaus. Apie tolesnį poeto gyvenimą išlikusių žinių nėra.
Nepaisant viduramžių aplinkos, Villon eilės patraukia individualumu, savitumu, kuris peržengia savo laiko ribas ir paverčia jį moderniosios prancūzų poezijos pirmtaku. Šio poeto lyrika atspindi ne tik asmeninius jausmus, bet ir to meto visuomenės savimonę, jaučiama jo aplinkos žmonių, priklausiusių kriminaliniam pasauliui, įtaka. Svarbu ir tai, kad Villon poezija žymi asmeninės lyrikos atsiradimą, kuomet pasibaigė anoniminė kūryba.

Kaip ir kituose išlikusiuose autoriaus kūriniuose ("Le Testament", kelios į jį neįtrauktos baladės), "Le Lais" pagrindinėmis temomis tampa žmogaus trumpaamžiškumo suvokimas, mirties baimė, gyvenimo trumpalaikės prigimties pajautimas, žmogaus teisingumo neadekvatumas, panieka turingiesiems ir išpuikėliams, savigrauža dėl neišsipildžiusių lūkesčių. Kaip pastebime, tematika pakankamai pesimistinė, tačiau jos atskleidimo būdas, ko gero, yra vienas pagrindinių faktorių, rodančių Villono individualumą, išskiriančių jį iš kitų to laikmečio lyrikų; nors panašių idėjų buvo iškelta. Vis dėlto, Villono lyrikoje liūdesys persipina su sąmoju, pagarba netrunka virsti lengva pašaipa, o kandi panieka – ryškia ironija, kartais tampančia tikru grotesku; ir visa tai autorius sugeba sukurti taip subtiliai ir rafinuotai, kad kartais ir pats skaitytojas gali netikėtai pasijusti lengvai apgautas. Šis įspūdis sukuriamas tokiomis stilistikos priemonėmis kaip antitezės, netikėti ir sumaniai užmaskuoti palyginimai, gyva, žaisminga kalba.
Kadangi kūrinyje pakankamai svarbus biografinis aspektas, nes nemažai kalbama apie žmones, kuriuos Villonas pažinojo, gilinantis į kūrinį iškyla natūralus klausimas: kiek tikra yra tai, ką autorius aprašo? Skaitydami pastebime, kad tekste yra nemažai aliuzijų į tikrus jo gyvenimo momentus, bet iškyla dvejonių, ar jų motyvai, priežastys yra tikros, ar tai tik priemonė, pasitarnavusi kuriant netikėtai ironišką nuotaiką. Kas slypi po kurtuaziškumo maskuote, kurią Villonas labai subtiliai naudoja? Ar jo pasirinktas "meilės kankinio" motyvas nuoširdus? Štai pagrindiniai klausimai, į kuriuos bus ieškoma atsakymo šiame darbe.
Darbe pirmiausia bus aiškinamasi aptariamojo kūrinio pavadinimo reikšmė, kadangi ji turi nemažą svarbą ir padeda labiau suprasti kūrinio pobūdį; pavadinimas, kaip jau anksčiau minėta, nurodo nevienareikšmį Villono kalbos pobūdį; vėliau bus kalbama apie autoriaus santykį su lyriniu pasakotoju, nes svarbu išsiaiškinti biografinio aspekto tikrumą; taip pat bus nurodoma kūrinio tematika, svarbiausi motyvai, kalbos stilius ir tokiu būdu bus prieinama prie kurtuaziškumo aspektų aiškinimosi. Bus nagrinėjamas Villono kūrinyje naudojamas pašiepiamasis kurtuaziškumas, jo apraiškos, kaip ir ką autorius tuo pasiekė, taip pat šio ir tikrojo viduramžių kurtuaziškumo santykis. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-10-02
DalykasVisuotinės literatūros kursinis darbas
KategorijaLiteratūra >  Visuotinė literatūra
TipasKursiniai darbai
Apimtis11 puslapių 
Literatūros šaltiniai5
Dydis21.32 KB
Autoriusjust
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Kurtuaziskumo diskursas Francois Villon Le Lais [speros.lt].doc
 

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą