Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Literatūra>Visuotinė literatūra>Komiškų situacijų įvairovė P. Kalderono komedijoje "Meile nežaidžiama"
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Komiškų situacijų įvairovė P. Kalderono komedijoje "Meile nežaidžiama"

  
 
 
123456789101112131415161718
Aprašymas

Įžanga. Trumpai apie pačią komediją. Komiškų situacijų įvairovė komedijoje. Pagrindiniai komizmo šaltiniai. Atsitiktinumai – ant jų statoma visa fabula. Nesusipratimai bei sutapimai – jutimai apgaulingi. "Mechaninis faktorius" – daiktų reikšmė. Pavydas – komedijos pradžios elementas. Intrigos, klastos ir apgaulės. Neatitikimai tikrovei ir kiti apvertimai. Komedijos ir personažų kalba. Išvados.

Ištrauka

XVII amžiuje Ispanijoje vyko daug pokyčių politiniame gyvenime, visuomenėje, meno srityje ir konkrečiai – teatre. Baroko drama formavosi paaštrėjusios ideologinės kovos dėl teatro aplinkoje. Problema tapo labai prieštaringa : viena vertus, karaliaus dvare (ypač Pilypo IV valdymo pradžioje, t.y. nuo 1621 m.) visokeriopai buvo proteguojamas rūmų teatras, kita vertus, fanatiškiausi ir labiausiai nesitaikstantys senų pažiūrų šalininkai teatrą skelbė eretinių idėjų, prieštaraujančių religijos dogmoms ir ištikimybės valdžiai idealams, židiniu. Jie ne kartą reikalavo visiškai uždrausti spektaklius arba bent juos varžyti (pvz., neleisti moterims aktorėms vaidinti vyrais persirengusių moterų vaidmenų). Šimtmečio bėgyje jiems net tris kartus yra pavykę pasiekti savo.
Tačiau šis nepakantumas pasaulietiško teatro atžvilgiu neišvengiamai susidurdavo ne tik su humaniškų ispanų teatro veikėjų ir juos palaikančių laisvamaniškų žiūrovų priešinimusi, bet ir su nuosaikių valdančių viršūnių nepasitenkinimu. Pastarieji teatre matė veiksmingą savo idealų įtvirtinimo priemonę ir dėl to siekė teatrą kontroliuoti patys.
Vis dėlto XVII amžiuje teatro priešininkų pastangomis buvo gana griežtai apribota dramaturgų ir teatro trupių veikla. Po truputį stiprėjo bažnyčios ir valdžios cenzūra. Ilgainiui pasikeitė ne tik sceninė technika, bet ir pjesių žanrų santykis repertuare bei draminių kūrinių idėjų kryptys. Mat mitologinių ir pastoralinių fejerijų bei religinių pjesių pastatymai su žiūrovo vaizduotę sukrečiančiais sceniniais efektais, pamažu išstūmė įprastinius tuo laiku renesansinės dramos žanrus.
Taigi, renesansinę dramą (kurios ryškiausias kūrėjas – dramaturgas Lope de Vega, 1562-1635, ir kurios svarbiausias bruožas – optimistinis pasaulio suvokimas ir formos paprastumas) palaipsniui keičia barokinė drama ; jai būdinga – formos sudėtingumas, puošybinė funkcija, idėjų bei vaizdų kontrastingumas ir t.t. Visi šie bruožai ryškiausiai atsispindėjo didžiausio ispanų baroko dramaturgo Pedro Kalderono de la Barkos (Pedro Calderón de la Barca, 1600-1680) kūryboje. Dalį gyvenimo praleidęs kaip vienas iš tuometinių ispanų bajorų, dalyvavęs kare prieš Prancūziją, po mylimosios ir sūnaus mirties, jis tampa kunigu, po to dvaro kapelionu, o vėliau Madridiečių kunigų kongregacijos kapelionu. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad jo gyvenimas visai nepanašus į tai, kas vaizduojama jo kūriniuose. Tačiau, kaip vyriausias dramaturgas, o vėliau ir rūmų kapelionas, Kalderonas buvo artimai susijęs su karaliaus dvaru ir aukščiausiais Ispanijos visuomenės sluoksniais. Dramaturgas gerai pažinojo jų gyvenimo šviesiąsias bei tamsiąsias puses. Kalderonas buvo atsidavęs katalikas ir karališkos valdžios bei feodalinės Ispanijos valstybės santvarkos šalininkas. Tačiau dauguma jo draminių kūrinių, be to reikšmingiausių savo idėjiniu aspektu, yra gan tolimi ortodoksaliams kontrreformaciniams idealams 1. Būdamas aštraus bei smalsaus proto , savo

1 – rašant šią įžangos dalį remtasi Z.Plavskinu, toliau įžangoje remiamasi A. Šteinu. Žiūrėti literatūros sąrašo nr. 4 ir 3
kūryboje Kalderonas negailestingai vaizdavo savo laikmečio disonansus ir prieštaravimus. Jis neidealizavo nei žmogaus, nei pačios Ispanijos valstybės.
Kalderonas nebuvo filosofas, bet filosofinės ir dorovinės epochos idėjos labai aiškiai jaučiamos jo kūryboje. Pasak Z.Plavskino, suprantama, kad dramaturgo pasaulėžiūros pagrindą sudarė religinės idėjos, tačiau jos neretai būdavo aiškinamos ankstyvaisiais demokratiniais krikščionybės idealais bei atitiko neostoicizmo idėjas.
Atspindėdama Kalderono vidinį bei visuomeninį gyvenimą, jo kūryba vystėsi dvejomis kryptimis : religine ir pasaulietine. Pirmajai galima būtų priskirti religines – fantastines pjeses, o antrajai – realias, išsaugančias tuometinio pasaulio vaizdą, komedijas bei istorines dramas. Pagal tematiką, idėjas, siužetų šaltinius Kalderono komedijos skirstomos į ,,garbės" (arba ,,keršto") bei ,,apsiausto ir špagos" dramas. Pastarosios – tai ankstyvosios Kalderono dramos, meilės komedijos, pasižyminčios patrauklia intriga, žaismingumu, linksma nuotaika, sąmojumi. Jų veiksmas dinamiškas, gausu farso elementų. ,,Apsiausto ir špagos" komedijų veiksmo pagrindas – išradingos damos intrigos priversti jauną aristokratą (dažniausiai grįžusį iš karo, ar šiaip atvykusį į miestą) ją įsimylėti, tačiau aplinkybės trukdo jos tikslui 2. Pažvelgus į Kalderono komedijas, labai aiškiai matyti, kad dramaturgas jas kūrė pagal vieną paties sugalvotą siužetinę schemą, varijuodamas tik detalėmis.
Šio darbo tikslas – apibūdinti, kokiu būdu P.Kalderonas pasiekia komišką efektą pjesėje ,,Meile nežaidžiama". Ypač bus atkreipiamas dėmesys į komiškas situacijas, tačiau, antra vertus, bus kalbama apie kalbos specifiką ir pan., neišleidžiant iš akių to fakto, kad pjesė yra pereinamo laikotarpio (t.y., tarpinė – tarp renesansinio ir barokinio tipo – pjesė). ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-12-02
DalykasVisuotinės literatūros kursinis darbas
KategorijaLiteratūra >  Visuotinė literatūra
TipasKursiniai darbai
Apimtis17 puslapių 
Literatūros šaltiniai5
Dydis27.38 KB
AutoriusNehas
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai1999 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasG. Bartkus
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
FakultetasFilologijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Komisku situaciju ivairove P. Kalderono komedijoje Meile nezaidziama [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 17 puslapių 
  • Vilniaus Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • G. Bartkus
  • 1999 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą